55

Esu beprotiškai susirūpinus. Štai ir laikas atsisveikinti su paskutiniais vasaros malonumais ir žengti tvirtą bei brandų žingsnį studijų link. Tikiuosi, jog manęs laukia nors ir neišsvajotosios, bet įdomios prancūzų filologijos paskaitos. Kodėl būtent jos?

Atrodo, turiu tokią galybę mažų ir didelių tikslų, tačiau buvau iš tų, kuri niekaip nesugalvojo savo svajonių profesijos. Nors tu ką, mėčiausi tarp daugybės pasirinkimų, o galų gale buvau net nusprendusi lėkti lauk metams už Lietuvos ribų ir keliauti, keliauti, keliauti. Šie planai taip ir liko neįgyvendinti, na, bent jau kolkas. Oficialiai jau galiu būti vadinama VU studente, gaila, jog dar neatsakinga – vis dar nežinau, kaip kada ir kur visos paskaitos vyks, tad jaudulio daug, gal net kiek per daug.

66334411

IšleistuvėsVZG-421

Buvau iš tų merginų, kurios likus mėnesiui iki išleistuvių, suknelės dar neturėjo. Man buvo visai nusispjaut, galvojau, jei jau nerasiu tobulosios suknelės išleistuvių vakarui – na, matyt, tai ir nelemta. Suknelės nusprendžiau vilkėti tokios, kuri žutbūt atkreiptų dėmesį ir.. būtų priešinga įprastiems mano pasirinkimams. Tad štai ir ji – ryški, aptempta ir gerokai netinkanti išleistuvėms

IšleistuvėsVZG-093

IšleistuvėsVZG-417

kuku 479

kuku 379kuku 362

kuku 359

DSC_0935

vis dar negaliu patikėti, kad pastarąją vasarą mano sparnai buvo gerokai apkarpyti ir be nustebinusios Palangos kurortų daugiau neteko pamatyti.

O kur… Italija, Kroatija, Ispanija?

Pamiršau paminėti, jog šiemet mano kojos lietė dar niekad nematytą žemę – Farerų salas, tačiau būtent po šių dviejų savaičių man ir labiausiai pritrūko kaitros ir nesibaigiančių maudynių. Niekad nemaniau taip sakysianti – bet geriau lietuviška žiema nei farerietiška vasara.

DSC_0897 2 DSC_0033 DSC_0927 DSC_0982

Dovydo Subičiaus nuotraukos

2

nusprendžiau, jog ir man reikalinga poilsio diena.

vartausi lovoje, skaitau knygą, o iš virtuvės sklinda gaminamo maisto kvapas.

Gal ir nieko, tačiau nuo rytojaus ir vėl laukia krūva darbų ir.. paskutinė vasaros savaitė. Reikia ją padaryt pašėlusią!

 

 

3 4 DSC_0472

myglerutele

Nežinau kodėl, bet mano gyvenime niekas nestovi vietoje. Pradedant kūno svoriu, o baigiant draugų ratu. Nuolat gyvenu šiokioje tokioje įtampoje, ir vos  tik spėju priprasti prie dabarties, tuoj pat turiu su ja atsisveikinti. Dažnai tai vargina, neretai – priveda prie ašarų. Iš prigimties esu žmogus, dievinantis nusistovėjusią tvarką, bet taip niekad ir neišmokstu jos prisijaukinti. Pykstu ant aplinkinių, šeimos, ypatingai ant savęs, galų gale, juk net nesugebu išlaikyti savo kambario nesujaukto bent porai dienų. Tačiau tais vakarais, kuomet lieki tik pats su savimi ir pradedi narplioti galvoje visokiausias teoremas ir priežastis, paklausiu savęs: gal jau nėra taip blogai?

Kelias savaites atgal manęs draugė užklausė, kaip man pavyksta, jog mane visad užplūsta nauji nuotykiai ir pažintys. Tą akimirką itin suglumau ir tesugebėjau ištarti, jog labiausiai gyvenime dabar trokštu būtent rutinos ir palengva tekančių dienų, kuomet nereikia niekuo rūpintis. Tačiau šiandien ramia širdimi atsiimu šiuos žodžius ir suprantu, jog mano laikas, visad toks skirtingas ir nenuspėjamas, yra būtent tai, kas mane verčia augti, mokytis, juoktis, verkti – kitaip pasakius, niekados nestovėti vietoje. Tie pasikeitimai mane ugdo beprotiškai ir, nors jie neretai būna smukdantys, tačiau juos išsprendus, tampu tokia, kokia ir visąlaik norinti būti. Laiminga ir pasiryžusi su kiekviena diena tapti dar laimingesne.

mygle6vesa

myglelapai

 

asgmhgfd

mygle mdis avirtak

1

Nors startavome sėkmingai ,tačiau blogą palikus valdingai rankai (na, Gretai, kitaip tariant), užplūdo didis balaganas ir daugybė juodraščių, niekados neišvydusių dienos šviesos. Mano neatsakinga prigimtis, neišpildytos meniškos idėjos, galų gale ir svarstymai, kuo blogas apie drabužius yra naudingas bei patrauklus kitiems privedė iki dingusių skaitytojų ir dingusio mano noro neapleisti kadaise taip mylėtos vietos. Galvojau, kad na jau ne, bet čionais aš negrįšiu.

Bet kur tau. Aš ir vėl grįžau, tikiuosi sėkmingiau, nei praėjusius n kartų. Šįkart grįžtu ne viena – mano pašonėje nuolatos stūksos mano ištikima, kolkas dviejų žmonių komanda, pasiruošusi iškęsti visus mano kaprizus vardan kelių gerų nuotraukų. Džiugu.

Lai šis sugrįžimas būna paskutinis ir.. sėkmingas?

4 6 7

DSC_0215

Po truputį vis neriuosi į kalėdiškąjį ritmą.

Nerealu.

Greičiausiai tai pirmieji metai, kai jaučiuosi šitaip pakylėta dėl šventės, kuri seniau nelauktai ateidavo, lauktai išeidavo, o širdis nuo jokių girliandų ar eglučių nė nesuvirpėdavo. O šiemet širdis virpa. Virpa vien pagalvojus apie jaukų susėdimą prie Kūčių stalo su giminaičiais ar netgi apsikeitimą dovanomis su artimiausiais draugais. Nežinau, kaltinti dėl šios pakilios nuotaikos reikia atsitiktinumą ar mano gyvenimą, pagaliau sustojusį į reikiamas vietas, tačiau bet kuriuo atveju džiaugiuosi. Labai! O tuo džiaugsmu dar ir su kitais stengiuosi dalintis.

DSC_0168

DSC_0160

DSC_0206

Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu

Prisijunkite prie kitų 73 pasekėjų